BANGINIS teritorijos konversija - transformacija, kuri teritoriją iš uždaros ir monofunkcinės struktūros perkuria į atvirą, gyvą ir tvarią miesto erdvę, kurioje darniai susilieja gyvenimas, darbas, pramogos ir laisvalaikis.
Šiuo metu teritorijoje vyrauja dideli asfalto plotai, fragmentuotos erdvės ir į automobilių srautus orientuota infrastruktūra, nesukurianti patrauklios ir žmogui draugiškos aplinkos. Mūsų siekis – šią struktūrą perkurti į gyvybingą, žaliosios infrastruktūros ir bendruomeninių erdvių pagrindu veikiančią miesto dalį.
Naujos kartos miesto kvartalai, darniai sujungiantys architektūrą, gamtą ir bendruomeninį gyvenimą bei formuojantys gyvą, žmogui pritaikytą ir ateičiai atsparų miesto vaizdą.
Siekiame, kad kiekvienas kvartalas taptų subalansuota urbanistine ekosistema:
Mūsų tikslas – kurti ilgalaikę vertę miestui ir visuomenei, formuojant aplinką, kurioje gyvenimas, darbas ir laisvalaikis egzistuoja harmoningai, tvariai ir atsakingai.
Naujieji kvartalai sujungia skirtingas miesto funkcijas – gyvenimą, darbą, paslaugas ir laisvalaikį. Čia integruojami:
Tokia daugiafunkcė struktūra formuoja subalansuotą, gyvybingą miesto audinį, kuriame skirtingos veiklos papildo viena kitą, kuria natūralų kasdienio judėjimo ritmą, mažina perteklinio judėjimo mieste poreikį ir stiprina vietos bendruomenės identitetą. Tai ne atskirų funkcijų sankaupa, o vientisa urbanistinė sistema, kuri generuoja ilgalaikę ekonominę, socialinę ir investicinę vertę.
Parkas tampa centrine urbanistine ašimi ir bendruomenės traukos tašku. Tai ne tik rekreacinė erdvė, bet ir teritorijos „žaliasis karkasas“, sujungiantis kvartalus į vientisą, gyvą miesto patirtį.
Čia formuojasi kasdienio gyvenimo scena – pasivaikščiojimai, susitikimai, aktyvus laisvalaikis ir bendruomeninės iniciatyvos. Parkas kuria vietos identitetą bei ilgalaikę socialinę ir ekonominę vertę.
Daugiau žalumos - daugiau vertės:
Kvartalo struktūra kuriama taip, kad judėjimas būtų natūralus, patogus ir intuityvus – tiek pėsčiomis, tiek viešuoju transportu.
Vidinėje teritorijoje formuojamos jaukios, žmogaus mastelio gatvės, kuriose prioritetas teikiamas pėstiesiems ir aktyviam judėjimui. Erdvės projektuojamos ne tranzitui, o patirčiai – saugiam, komfortiškam ir gyvam miesto gyvenimui.
Viešojo transporto mazgas – „Šiaurės miestelio stotis“ – integruojamas į bendrą urbanistinę struktūrą, užtikrinant sklandžius ryšius su kitomis miesto dalimis. Mobilumas čia tampa organiška miesto dalimi, o ne infrastruktūriniu barjeru.
